Vertejo problemos

Turbût labiausiai paplitusi klaidinga nuomonë dël vertimo dirbti praeities, kad gali paþodinis vertimas tarp bet kuriø dviejø kalbø, todël vertimo procesà, o ne pakankamai ðviesos automatinis. Deja, realybë yra bûdinga, prieðingai, uþ verèiant beveik visada taip pat gausu galimybiø, taip pat tvarka, kaip daþnai yra netyèia sumaiðius idiomø ir tipø naudojimo abiem kalbomis reiðkinys & nbsp;. Daugelis pradedanèiøjø savo profesijos vertëjø grindþiamas neteisinga prielaida, kad jø profesija yra pripaþinta á mokslo kategorijas ir klaidingai manyti, kad ten yra tiesioginiai kontaktai tarp tam tikrø nuotaikø ir ataskaitø kitomis kalbomis. Kitas klaidingas poþiûris yra teiginys, kad yra keletas vertimo formos, kurios gali bûti atkuriami kaip kriptografija.

Vertëjo darbas yra ne tik neaiðkus kodavimas ir dekodavimas tarp ðaltinio ir tikslinës kalbos, naudojant þodynà kaip mokslinæ pagalbà, nes vertimø autoriaus darbas nëra panaðus á vertëjo veikimà. Kartais turime atsisakyti maðinø vertimø (dar vadinamø automatiniais arba kompiuteriniais vertimais, t. Y. Tekstai, kuriuos automatiðkai verèia kompiuterinë programa. Nors vertëjø technologijos vis dar modernizuoja ir diegia naujoviðkus sprendimus, ðis maðinø supratimas nëra tinkamas lygis. Nepaisant to, vis daþniau naudojama sudëtinga kompiuterizuota vertimo (CAT programinë áranga, kuri padeda vertëjams versti.

Nëra sunku papraðyti specialistø svarbiuose miestuose, pavyzdþiui, Varðuvoje, nors atsisakymas yra sudëtinga pozicija, kuri turi bûti vertinama ið autoriaus vertimo, dideliø þiniø, didþiulio ásipareigojimo ir esminio pasirengimo. Taèiau tarp kalbø, kurioms verèiama, yra stilistiniø ir skyrybos skirtumø, kurie, be vertimo procedûros sudëtingumo. Tarp kalbos problemø, kurias randa anglø kalbos vertëjas, yra suskirstytas á vadinamàjá lingvistiniai trukdþiai, t. y. be sàmonës derinant ðaltinio ir tikslinës kalbos ypatybes þodþiais tariant panaðûs (pvz., angliðkas bûdvardis apgailëtinas & nbsp; nereiðkia apgailëtino, tik apgailëtino. Kartais þodþiai ið kitø kalbø skamba beveik vienodai, taèiau jø reikðmës yra skirtingos, todël vertëjas nori bûti kvalifikuotas ne tik kalbiniu poþiûriu, bet ir kalbant apie konkreèios kalbos vartotojø kultûrinius pasiekimus.